DUK

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (sistemoje yra oro, užsinešę stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. Plungėje visų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka UAB „Plungės šilumos tinklai". Skambinkite tel.  +370 448 54760.

Daugiabučių gyventojai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei sistemų priežiūros paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktus mokėjimų už šilumą pranešimus. Šilumos tiekėjas iki mėnesio 10 dienos pateikia butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimų pranešimus už praėjusį mėnesį. Gavęs pranešimą vartotojas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už vasario mėnesio šildymą reikia sumokėti iki kovo mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti paskambinę tel. +370 448 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.

Karšto vandens skaitiklių rodmenis galima deklaruoti atsiskaitant už šiluminę energiją ir mokėjimų už šilumą pranešime įrašant karšto vandens skaitiklių parodymus arba paskambinus į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo padalinį tel. +370 448 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.  Jei name yra įrengta nuotolinė karšto vandens skaitiklių nuskaitymo sistema, rodmenų deklaruoti nereikia.

Turbūt visi esate pastebėję, kad kiekvieną mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pastatų šildymo sistemų suvartojamą šilumos kiekį lemia klimato sąlygos. Aišku, kad kuo šiltesnis oras lauke, tuo mažiau reikia sunaudoti energijos tam , kad būtų užtikrinta norminė patalpų temperatūra. Atskirais mėnesiais, esant skirtingoms klimatinėms sąlygoms ar mėnesio trukmei, atsiranda poreikis perskaičiuoti sąnaudas šildymui taip, kad skirtingų mėnesių sąnaudas būtų galima palyginti. Specialistai, norėdami išsiaiškinti kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius. Jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai apskaičiuojami laikotarpio trukmę , matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2018 m. sausio ir vasario mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė oro temperatūra 2018 m. sausį buvo minus 1,7 ºC, o 2018 m. vasarį minus 6,2 ºC.
Laikome, kad patalpų oro temperatūra yra + 18 ° C, tai dienolaipsnių bus :
1. 2018 m. sausio mėn. 31 para x (18 °C - (-1,7 ºC ) = 610,7 (dienolaipsniai)
2. 2018 m. vasario mėn. 28 paros x (18 ºC - (- 6,2 ºC ) = 677,6 (dienolaipsniai)

Iš šių dienolaipsnių santykio ( 677,6 : 610,7 = 1,11 ) apskaičiuojame, kad 2018 m. vasario mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,11 karto daugiau šilumos, lyginant su 2018 m. sausio mėn.

Patalpose turėtų būti ne mažiau +18°C, o karšto vandens bėgančio iš čiaupo temperatūra ne mažiau 50°C.

Jei netenkina paslaugų kokybė, daugiabučio namo gyventojas gali kreiptis į daugiabučių namų aptarnavimo padalinį tel. +370 448 54760.

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo padalinį tel. +370 448 52070.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne žemesnė kaip 18° C temperatūra, o iš karšto vandens čiaupų bėgti ne žemesnės kaip 50 °C temperatūros vanduo. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo reguliuoti šilumą pagal namo įgalioto asmens nurodymus, bet nepažeidžiant higienos normų. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į daugiabučių namų aptarnavimo padalinį tel. +370 448 54760 ir išsakyti savo nusiskundimus.

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" daugiabučių namų aptarnavimo padalinį tel. +370 448 54760.

Negavus sąskaitos, reikia atvykti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo padalinį, esantį 101 kabinete ir Jums bus pateiktas sąskaitos dublikatas. Jei sąskaitos nereikia, o domina tik mokėjimo suma, tai galite sužinoti paskambinę tel. +370 448 52070.

Jeigu įsiskolinote arba susidūrėte su finansiniais sunkumais atvykite į UAB „Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo padalinį, esantį 101 kabinete. Mūsų specialistai aptars su Jumis iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo, ir gavę mūsų pažymą, galėsite kreiptis į socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems mokesčių už šildymą ir karštą vandenį yra skaičiuojami delspinigiai. Jūsų skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinys teismui. O tai papildomos išlaidos - delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Papildoma informacija telefonu :  +370 674 02211

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22 °C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18 °C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą - šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

  Daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį (kalendorinį mėnesį) suvartotos šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

     Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Tarybos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nustatomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5), nuostatas.

     Vadovaujantis Metodo Nr. 5 3 punktu, šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija, pagal Metodo Nr. 5 2 priedą arba vadovaujantis auditoriaus išvada. Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai ir 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad vartotojai gali pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir ar kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Taigi buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, pranešusiems iš anksto, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą, minėti asmenys, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką..

 Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui"). Už „gyvatuką" mokame todėl, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonios ir tualeto) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). Visų butų gyventojų „gyvatukų" energijos suma bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma atimama iš namo įvadiniu šilumos skaitikliu užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Taigi šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus ir, netgi eliminavus vonios ir tualetų plotus, bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.

   Paaiškiname, kad  nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui.

        Šis kiekis gali būti teigiamas arba neigiamas. Jeigu tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis negu faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi pastato karšto vandens vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.

      Neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis su minuso ženklu tuo pačiu principu (pagal naudinguosius plotus) išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, tokiu būdu grąžinat sąžiningai deklaravusiems vartotojams anksčiau už kitų nedeklaruotą karštą vandenį apmokėtas sumas.

       Nepaskirstytas karšto vandens kiekis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių:

- avarijos karšto vandens tiekimo sistemoje ar nesandarių karšto vandens tiekimo vamzdžių;

- gyventojams nedeklaruojant (ar neteisingai deklaruojant) suvartotą karšto vandens kiekį arba tai darant skirtingu metu;

- įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (gyventojai turi apmokėti už visą įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą vandens kiekį), ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku.

 Daugiabučių namų, kuriuose yra modernizuotos šildymo sistemos ir įrengti šilumos kiekio dalikliai ant radiatorių, gyventojai gauna mokėjimo už šilumą pranešimus, kuriuose yra eilutė „Šiluma nuo šildymo stovų“. Kaip nustatomas ir paskirstomas butams šis šilumos kiekis?

     Pastato šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo sistemos stovųnustatomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 rekomendacijas - tam priskiriama 15 % nuo viso šilumos kiekio pastato šildymui.

Butui ar kitai patalpai šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos stovų, dalies priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas keliais būdais:

1. pagal bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos stovų sąlyginį skaičių:

a) kai stovo ilgis sutampa su buto ar kitos patalpos aukščiu – 1,0;

b) kai stovas įrengtas tik iki šildymo prietaiso (viršutiniuose aukštuose) – 0,3;

2. pagal bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos vamzdžių plotus;

3. vadovaujantis auditoriaus išvada;

4. proporcingai buto ar kitos patalpos naudingajam plotui arba tūriui.

   Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl butui ar kitai patalpai šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (stovų), dalies priskyrimo koeficiento nustatymo būdo ir šilumos tiekėjui pateiks visus skaičiavimams atlikti reikalingus duomenis, koeficientas nustatomas pagal 4 punktą, tai yra proporcingai naudingajam plotui arba tūriui.