Aktualiausi klausimai



Bute nešyla „gyvatukas". Kur kreiptis?

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (sistemoje yra oro, užsinešę stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. Plungėje visų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka UAB „Plungės šilumos tinklai". Skambinkite tel. 8(448) 54760.

Iki kada gyventojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas?

Daugiabučių gyventojai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei sistemų priežiūros paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktus mokėjimų už šilumą pranešimus. Šilumos tiekėjas iki mėnesio 10 dienos pateikia butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimų pranešimus už praėjusį mėnesį. Gavęs pranešimą vartotojas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už vasario mėnesio šildymą reikia sumokėti iki kovo mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą?

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti paskambinę tel. 8(448) 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.

Kaip pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis?

Karšto vandens skaitiklių rodmenis galima deklaruoti atsiskaitant už šiluminę energiją ir mokėjimų už šilumą pranešime įrašant karšto vandens skaitiklių parodymus arba paskambinus į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybą tel. 8(448) 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.

Kas yra dienolaipsniai?

Turbūt visi esate pastebėję, kad kiekvieną mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pastatų šildymo sistemų suvartojamą šilumos kiekį lemia klimato sąlygos. Aišku, kad kuo šiltesnis oras lauke, tuo mažiau reikia sunaudoti energijos tam , kad būtų užtikrinta norminė patalpų temperatūra. Atskirais mėnesiais, esant skirtingoms klimatinėms sąlygoms ar mėnesio trukmei, atsiranda poreikis perskaičiuoti sąnaudas šildymui taip, kad skirtingų mėnesių sąnaudas būtų galima palyginti. Specialistai, norėdami išsiaiškinti kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius. Jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai apskaičiuojami laikotarpio trukmę , matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2018 m. sausio ir vasario mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė oro temperatūra 2018 m. sausį buvo minus 1,7 ºC, o 2018 m. vasarį minus 6,2 ºC.
Laikome, kad patalpų oro temperatūra yra + 18 ° C, tai dienolaipsnių bus :
1. 2018 m. sausio mėn. 31 para x (18 °C - (-1,7 ºC ) = 610,7 (dienolaipsniai)
2. 2018 m. vasario mėn. 28 paros x (18 ºC - (- 6,2 ºC ) = 677,6 (dienolaipsniai)


Iš šių dienolaipsnių santykio ( 677,6 : 610,7 = 1,11 ) apskaičiuojame, kad 2018 m. vasario mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,11 karto daugiau šilumos, lyginant su 2018 m. sausio mėn.

Kokia turi būti temperatūra patalpose ir kokios temperatūros karštas vanduo turi būti vartojimo vietoje. Kur kreiptis, kai netenkina paslaugų kokybė.

Patalpose turėtų būti ne mažiau +18°C, o karšto vandens bėgančio iš čiaupo temperatūra ne mažiau 50°C.

Jei netenkina paslaugų kokybė daugiabučio namo gyventojas gali kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją tel. 54760.

Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokesčių už šildymą ir vandens pašildymą?

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizavimo tarnybą tel. 8(448) 52070.

Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta?

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne žemesnė kaip 18° C temperatūra, o iš karšto vandens čiaupų bėgti ne žemesnės kaip 50 °C temperatūros vanduo. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo reguliuoti šilumą pagal namo įgalioto asmens nurodymus, bet nepažeidžiant higienos normų. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę tel. 8(448) 54760 ir išsakykite savo nusiskundimus.

Ką daryti jei sugedo karšto vandens skaitiklis, jei reikia užplombuoti karšto vandens skaitiklį arba nuplėšti jo plombas?

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" šildymo ir karšto vandens priežiūros tarnybą tel. 8(448) 54760.

Ką daryti, jei negavau sąskaitos už paslaugas?

Negavus sąskaitos, reikia atvykti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybą, esančią 101 kabinete ir Jums bus pateiktas sąskaitos dublikatas. Jei sąskaitos nereikia, o domina tik mokėjimo suma, tai galite sužinoti paskambinę tel. 8(448) 52070.

Ką daryti, jei įsiskolinau UAB ,,Plungės šilumos tinklai" už paslaugas?

Jeigu įsiskolinote arba susidūrėte su finansiniais sunkumais atvykite į UAB „Plungės šilumos tinklai" skolų administravimo tarnybą, esančią 203 kabinete. Mūsų specialistai aptars su Jumis iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo, ir gavę mūsų pažymą, galėsite kreiptis į socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems mokesčių už šildymą ir karštą vandenį yra skaičiuojami delspinigiai. Jūsų skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinys teismui. O tai papildomos išlaidos - delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Papildoma informacija telefonu 8(695) 61849.

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.

Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?

 Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22 °C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18 °C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą - šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką")?

Mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas pagal šilumos paskirstymo metodą vartotojui apmokėti priskirtą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kainos. Vadovaujantis Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo ir nešildymo sezono metu nustatomas skirtingai. Tam įtakos turi faktas, kad šildymo sezono metu pastate suvartotas ir vartotojams pagal Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus skirstomas šilumos kiekis susideda iš trijų dedamųjų: 1) šilumos kiekio pastatui šildyti, 2) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti bei 3) šilumos kiekio cirkuliacijai, o ne šildymo sezono metu iš dviejų - 1) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti 2) bei šilumos kiekio cirkuliacijai.
Nešildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai yra skaičiuotinas. Kai visuose butuose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas iš pastate suvartoto ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuoto šilumos kiekio atimant pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei gautą šilumos kiekį dalinant iš butų skaičiaus. Tais atvejais, kai butuose įrengta nevienoda karšto vandens sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos.
Šildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas vadovaujantis nešildymo sezono metu faktiškai pastate suvartoto šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis. Šis cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdas yra pagrindinis ir taikomas kol vartotojai nepasirinks ir neįgyvendins kitų šilumos paskirstymo metoduose reglamentuotų pastato cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdu. Pagal šį būdą, šildymo sezono metu, šilumos tiekėjas, naudodamasis ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktiniais šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis, apskaičiuoja kiekvieno mėnesio pastato cirkuliacinės sistemos galias ir išveda tų galių vidurkį.

Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Nuo ko priklauso šilumos kaina?

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą - karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad vartotojai gali pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir ar kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Taigi buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, pranešusiems iš anksto, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą, minėti asmenys, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką..

Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko", kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?

 Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui". Už „gyvatuką" mokame todėl, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonios ir tualeto) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). Visų butų gyventojų „gyvatukų" energijos suma bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Taigi šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus ir, netgi eliminavus vonios ir tualetų plotus, bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.

Paskutinį kartą redaguota: 2019-10-24 08:03