Aktualiausi klausimai
- Titulinis
- Aktualiausi klausimai
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti paskambinę tel. 8(448) 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.
Karšto vandens skaitiklių rodmenis galima deklaruoti atsiskaitant už šiluminę energiją ir mokėjimų už šilumą pranešime įrašant karšto vandens skaitiklių parodymus arba paskambinus į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybą tel. 8(448) 52070 arba el. paštu daiva.b@plungessiluma.lt.
Turbūt visi esate pastebėję, kad kiekvieną mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pastatų šildymo sistemų suvartojamą šilumos kiekį lemia klimato sąlygos. Aišku, kad kuo šiltesnis oras lauke, tuo mažiau reikia sunaudoti energijos tam , kad būtų užtikrinta norminė patalpų temperatūra. Atskirais mėnesiais, esant skirtingoms klimatinėms sąlygoms ar mėnesio trukmei, atsiranda poreikis perskaičiuoti sąnaudas šildymui taip, kad skirtingų mėnesių sąnaudas būtų galima palyginti. Specialistai, norėdami išsiaiškinti kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius. Jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai apskaičiuojami laikotarpio trukmę , matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2018 m. sausio ir vasario mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė oro temperatūra 2018 m. sausį buvo minus 1,7 ºC, o 2018 m. vasarį minus 6,2 ºC.
Laikome, kad patalpų oro temperatūra yra + 18 ° C, tai dienolaipsnių bus :
1. 2018 m. sausio mėn. 31 para x (18 °C - (-1,7 ºC ) = 610,7 (dienolaipsniai)
2. 2018 m. vasario mėn. 28 paros x (18 ºC - (- 6,2 ºC ) = 677,6 (dienolaipsniai)
Iš šių dienolaipsnių santykio ( 677,6 : 610,7 = 1,11 ) apskaičiuojame, kad 2018 m. vasario mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,11 karto daugiau šilumos, lyginant su 2018 m. sausio mėn.
Patalpose turėtų būti ne mažiau +18°C, o karšto vandens bėgančio iš čiaupo temperatūra ne mažiau 50°C.
Jei netenkina paslaugų kokybė daugiabučio namo gyventojas gali kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją tel. 54760.
Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizavimo tarnybą tel. 8(448) 52070.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne žemesnė kaip 18° C temperatūra, o iš karšto vandens čiaupų bėgti ne žemesnės kaip 50 °C temperatūros vanduo. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo reguliuoti šilumą pagal namo įgalioto asmens nurodymus, bet nepažeidžiant higienos normų. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę tel. 8(448) 54760 ir išsakykite savo nusiskundimus.
Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" šildymo ir karšto vandens priežiūros tarnybą tel. 8(448) 54760.
Negavus sąskaitos, reikia atvykti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybą, esančią 101 kabinete ir Jums bus pateiktas sąskaitos dublikatas. Jei sąskaitos nereikia, o domina tik mokėjimo suma, tai galite sužinoti paskambinę tel. 8(448) 52070.
Jeigu įsiskolinote arba susidūrėte su finansiniais sunkumais atvykite į UAB „Plungės šilumos tinklai" skolų administravimo tarnybą, esančią 203 kabinete. Mūsų specialistai aptars su Jumis iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo, ir gavę mūsų pažymą, galėsite kreiptis į socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems mokesčių už šildymą ir karštą vandenį yra skaičiuojami delspinigiai. Jūsų skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinys teismui. O tai papildomos išlaidos - delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Papildoma informacija telefonu : +370 674 02211
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.
Daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį (kalendorinį mėnesį) suvartotos šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Tarybos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nustatomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5), nuostatas.
Vadovaujantis Metodo Nr. 5 3 punktu, šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija, pagal Metodo Nr. 5 2 priedą arba vadovaujantis auditoriaus išvada. Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai ir 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti.
Paaiškiname, kad nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui.
Šis kiekis gali būti teigiamas arba neigiamas. Jeigu tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis negu faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi pastato karšto vandens vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.
Neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis su minuso ženklu tuo pačiu principu (pagal naudinguosius plotus) išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, tokiu būdu grąžinat sąžiningai deklaravusiems vartotojams anksčiau už kitų nedeklaruotą karštą vandenį apmokėtas sumas.
Nepaskirstytas karšto vandens kiekis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių:
- avarijos karšto vandens tiekimo sistemoje ar nesandarių karšto vandens tiekimo vamzdžių;
- gyventojams nedeklaruojant (ar neteisingai deklaruojant) suvartotą karšto vandens kiekį arba tai darant skirtingu metu;
- įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (gyventojai turi apmokėti už visą įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą vandens kiekį), ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku.
Daugiabučių namų, kuriuose yra modernizuotos šildymo sistemos ir įrengti šilumos kiekio dalikliai ant radiatorių, gyventojai gauna mokėjimo už šilumą pranešimus, kuriuose yra eilutė „Šiluma nuo šildymo stovų“. Kaip nustatomas ir paskirstomas butams šis šilumos kiekis?
Pastato šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo sistemos stovųnustatomas pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 rekomendacijas - tam priskiriama 15 % nuo viso šilumos kiekio pastato šildymui.
Butui ar kitai patalpai šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos stovų, dalies priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas keliais būdais:
1. pagal bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos stovų sąlyginį skaičių:
a) kai stovo ilgis sutampa su buto ar kitos patalpos aukščiu – 1,0;
b) kai stovas įrengtas tik iki šildymo prietaiso (viršutiniuose aukštuose) – 0,3;
2. pagal bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos vamzdžių plotus;
3. vadovaujantis auditoriaus išvada;
4. proporcingai buto ar kitos patalpos naudingajam plotui arba tūriui.
Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl butui ar kitai patalpai šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (stovų), dalies priskyrimo koeficiento nustatymo būdo ir šilumos tiekėjui pateiks visus skaičiavimams atlikti reikalingus duomenis, koeficientas nustatomas pagal 4 punktą, tai yra proporcingai naudingajam plotui arba tūriui.
Tel. nr.: (8 448) 72077
El. paštas: info@plungessiluma.lt
Įm. kodas: 170535455
PVM mokėtojo kodas: LT705354515
V 7:30 - 15:15
Pietūs 11:00 - 11:45