Bendrovė

Plungė miestą centralizuotai šildyti pradėjo Plungės KĮK (komunalinių įmonių kombinatas). Kombinatas turėjo keletą katilinių Vytauto,Telšių, A. Vaišvilos  ir V. Mačernio gatvėse. Visos katilinės buvo kūrenamos anglimis ir malkomis.

LTSR KŪ ministerija 1977 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 100 įpareigojo Plungės KĮK nuo 1977 m. gegužės 1 d. įsteigti Plungėje JK ir ŠT direkciją. Pirmuoju įmonės direktoriumi buvo paskirtas Petras Šukys.

1978-1980 m. po Adomausko, Gagarino 1, Gagarino 2, Gagarino 3 ir Kapsuko katilinių rekonstrukcijų pradėta kūrenti pečių kuru. Iki 1980 m. įmonei vadovavo Tomas Zabitis. Katilinėse stovėjo seni katilai „Universal", „Minsk", „Energija", „Kiviliai". Pečių kuras buvo automašinomis vežamas iš Telšių. Plečiantis miestui ir brangstant pečių kurui buvo ieškomi nauji techniniai sprendimai.

Plungę pasiekus dujų trasai, pradėti ir katilinių dujofikacijos darbai. Jau 1982 m. V. Mačernio g. (Gagarino III kv. katilinė) katilinė buvo rekonstruojama: pastatyti du vandens šildymo katilai TVG-8 ir vienas KVG-6,5 kūrenami dujomis. Tai leido gerokai padidinti katilų našumą, pagerėjo gyventojų aprūpinimas šiluma.

1980 m. direktoriumi paskiriamas Petras Piekus, kuriam teko pradėti naują įmonės plėtros etapą. Pagal miesto generalinį planą Plungės mieste pradėtas statyti naujas A. Jucio g. gyvenamasis mikrorajonas pietvakarinėje miesto dalyje. Siekiant geriau išnaudoti dujinės katilinės pajėgumus buvo sužiedinamos Gagarino III, II, I ir Adomausko gatvių katilinių trasos. Sumažėjus neekonomiškų katilinių skaičiui, sumažėjo išlaidos taršai, nes sumažinamas perkamo skysto kuro kiekis, efektyviau panaudojimi įrengimai.

1987 m. įmonei perduodama labai blogos būklės Ligoninės katilinė ir Plungės žemės ūkio mokyklos 2 DKVR katilai. Pagrindiniai šios katilinės vartotojai:profesinės- techninės žemės ūkio mokyklos kompleksas, ligoninė, poliklinika, GMP ir du gyvenamieji namai. Įmonės strategija - tai moderni, ekonomiška ir perspektyvi, mažiausiomis sąnaudomis gaminanti šilumą katilinė, todėl vėl buvo plečiama V. Mačernio g. katilinė. Pastatytas DE -25-14 garo katilas, mazuto ūkis alternatyviai kuro rūšiai.

1988 m. Lietuvos energetikos sistemoje įsteigus Gamybinį susivienijimą „Šiluma", į jos tiesioginę priklausomybę pereina ir Plungės šilumos tinklai. Susivienijimo funkcija - planingas energetinis ūkio valdymas Lietuvoje, bei kompleksinis žaliavų ir medžiagų tiekimo užtikrinimas .

1990 m. Telšių gatvėje pastatoma dujomis kūrenama katilinė. Atsiranda techninės galimybės likviduoti smulkias katilines miesto centre, aprūpinant šilumą centralizuotu būdu.

1994 m. reorganizuojama valstybinė įmonė „Šiluma" ir mūsų įmonė priskiriama Klaipėdos šilumos tinklams kaip filialas. Įmonė įpareigota organizuoti centralizuotą šilumos tiekimą Rietavo m. Per rekordiškai trumpą laikotarpį buvo pertvarkomas visas energetinis Rietavo m. tinklas, apjungiant mokyklos, Daržų gatvės bei elektrodinės katilinės vartotojus į vieną bendrą tinklą. Rekonstruota centrinė katilinė aprūpino šilumine energija visą Rietavo miestelį.

Nauji netikėtumai laukė įmonės ir ateityje - staigus šiluminės energijos pirkimo mažėjimas (1998 m. - 1,4 mln. Lt; 2001 m. - 0,6 mln. Lt, savivaldybės 1998 m. - 1,6 mln. Lt; 2001 m. - 1,0 mln.Lt) įmonėse, todėl augo techniniai nuostoliai, nuolatinis kuro brangimas, gyventojų ir įmonių skolų didėjimas už pateiktą šilumą. Pagrindinė priežastis - pradėtos skaičiuoti kompensacijos socialiai remtiniems asmenims, nes savivaldybė iš valstybės negaudavo tiek lėšų, kiek buvo priskaičiuojama kompensacijų.

Galingi šilumos gamybos įrenginiai pasidarė neekonomiški sumažėjus šiluminės energijos pirkimui, o rekonstruoti turimus įrenginius trūko lėšų. Siekdami sumažinti šilumos nuostolius „Plungės šilumos tinklai" pradėjo kvartalinių boilerinių naikinimo ir šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose programą. Plungėje, skirtingai negu kituose miestuose, tai buvo atliekama įmonės lėšomis, nerenkant iš gyventojų jokių papildomų mokesčių.

1998 m. SP UAB „Plungės šilumos tinklai" buvo atskirti nuo nuo Klaipėdos šilumos tinklų su „kraičiu" - 3,2 mln. Lt įsipareigojimų, ir tapo viena iš Plungės savivaldybei priklausančių įmonių. Savivaldybė liko pagrindinė įmonės akcininkė. 2002 m. liepos 26 d. buvo panaikintas specialiosios paskirties įmonės statusas.

1999 m. savivaldybės sprendimu įmonė įpareigota išsipirkti (pagal projektą ypač pelningas; pelnas užtikrinamas, didinant kainą nuo 15,48 iki 21 ct/kWh) 6 Stoties g-vėje naujai pastatytas katilines, t.y. kiekvienais metais sumokėti po 0,5 mln. Lt. Įmonė grąžino 1,1 mln. Lt, kai tuo tarpu faktiškai gavo tik 0,6 mln. Lt pelno. Nuo 2002 m. išsipirkimas nutraukiamas.

1999 m. nuo Plungės šilumos ūkio atskirtas Rietavo šilumos ūkis, kuris bendrame šilumos ūkio balanse sudarė apie 16 % ir skiriamuoju laikotarpiu įmonei buvo ypač nuostolingas, dėl nuolat didėjančios mazuto kainos.

1999 m. įmonei perduotos ypač nerentabilios Birutės g-vės (kūrenama anglimis), Šateikių ir Alsėdžių (kūrenamos medžio atliekomis) miestelių katilinės. Atnaujinant minėtus objektus investuota apie 0,4 mln. Lt.

Pirmas žymus elektros energijos kainų šuolis 2000 m. iš įmonės pareikalavo papildomai 120 tūkst. Lt. Nuo 2001 metų sausio mėn. elektros energija vėl brango. Pasikeitė ir dujų kaina - nuo 360 Lt/tūkst. nm3 iki 440 Lt/tūkst. nm3 .Įmonė sunaudodavo apie 12-13 tūkst. nm3 t.y. kuo mažiau perki - tuo brangiau moki.

Pasikeitė ir įmonės bei vartotojų santykiai atsiskaitant už šiluminę energiją. Tai laikotarpis kai buvo montuojami šilumos apskaitos prietaisai, suteikiantys vartotojui galimybę pirkti šiluminę energiją pagal poreikį ir galimybes. SP UAB „Plungės šilumos tinklai" centralizuotos šilumos kainą be pridėtinės vertės 13,2 ct/kWh patvirtinta 1998 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (gyventojams be apskaitos prietaisų patvirtinta m2 kaina - 4,89 Lt mėn., kai tuo tarpu turintys įrengtus apskaitos prietaisus vidutiniškai per sezoną mokėjo apie 3,0 Lt/m2).

Avyvartinių lėšų trūkumas, nesavalaikis atsiskaitymas už šiluminę energiją, šiluminės energijos gamybos mažėjimas, materialinių išteklių kainų politika ir eilė kitų veiksnių labai apsunkina įmonės gamybinių procesų atnaujinimą, diegiant naujesnes, pažangesnes technologijas, mažinančias sąnaudas. Tai pagrindiniai veiksniai kurie nepriklausomai nuo įmonės veiklos didina įmonės išlaidas, todėl siekant stabilizuoti šiluminės energijos kainą būtina nuolat ieškoti alternatyvų mažinančių išlaidas.

1999 m. buvo paimta iš banko 0,8 mln. Lt paskola ir atliktas J. Tumo-Vaižganto ir V. Mačernio katilinių sužiedinimas, t.y. padidintas pastarosios katilinės apkrovimas, o J. Tumo-Vaižganto katilinė uždaryta ir atleista 16 žmonių. Tais pačiais metais panaikintos grupinės boilerinės sumažino išlaidas šaltam vandeniui nuo 150 tūkst. Lt iki 77 tūkst. Lt, t.y. dvigubai.

Į Lietuvos rinką pradėjus veržtis užsienio kompanijoms ir rajono savivaldybėje buvo pradėta galvoti apie įmonės pardavimą arba nuomą. Norinčių netrūko. Ir tik toliaregiškesnių politikų bei įmonės specialistų iniciatyva šių planų buvo atsisakyta. Tačiau bankai, netikėdami įmonės galimybėmis grąžinti paskolą, nepasiūlė labai palankių finansavimo sąlygų. Todėl buvo nuspręsta daugiausia pasikliauti savo jėgomis.

Valstybinė energetinė politika reikalavo šilumos tiekimo įmonėms turėti alternatyvią kuro rūšį (anksčiau - tai buvo mazutas, bet jo sandėliavimas labai brangus), todėl vykdant LR energetikos įstatymo 12 str. dėl atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių efektyvų naudojimą 2000 m. pradėtos derybos dėl šiluminės energijos pirkimo iš UAB „Pajūrio mediena" baigėsi sutarčių pasirašymu, suderant kainą - 5,85 ct. už kWh. Tai nauja technologija, nuolat reikalaujanti gamybinių - organizacinių patikslinimų.

Valstybinis kainų reguliavimas smulkiems dujų vartotojams išliko ir po AB „Lietuvos dujos" privatizavimo.

2003 metai įmonei buvo sėkmingi. Pastatyta Vėjo g. katilinė arčiau vartotojų, tai leido sumažinti šilumos nuostolius trasose, dėl to sumažinta šiluminės energijos kainą nuo 13,2 cento iki 12,7 cento už kilovatvalandę.Vartotojams suteikiama galimybė pasirinkti kaip mokės už šiluminę energiją: pagal vienanarę ar dvinarę kainą.

Naują impulsą energetikos plėtrai davė 2003 m. priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kuriame skatinama kogeneracinė šilumos ir elektros energijos gamyba. Energetikams grąžinta pastatų vidaus tinklų priežiūra. Įstatymas paskatino ir pastatų renovaciją, kad gyventojai būtų labiau suinteresuoti mažiau mokėti už šildymą. Deja, Plungėje net ir senos daugiabučių namų savininkų bendrijos neskuba susitvarkyti savo šildymo sistemų, apšiltinti sienų ir langų, kad šilumos sunaudotų mažiau.

2004 metais V. Mačernio kvartalinėje katilinėje pastatytas vokiškas kogeneracinis įrenginys TBG 616 VO8K. Tokio tipo agregatas Lietuvoje pirmas. Darbus atliko vokiečių specialistai. Šio įrenginio elektrinis galingumas sudaro 350 kW, o šiluminis 442 kW. Šiame įrenginyje deginamos gamtinės dujos ir kombinuotai gaminama elektros energija ir šiluma. Pagaminta elektros energija bus naudojama katilinės reikmėms, o šiluma tiekiama vartotojams. 2004 metų rudenį (rugsėjo 21 d.) šis įrenginys paleistas. Atlikta investicija turėtų atsipirkti per 3 metus. Beje visi energetinių įmonių investiciniai projektai derinami su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, įstatymų numatyta tvarka.

Mūsų įmonės darbuotojai siekia, kad vartotojas gautų kuo kokybiškesnes paslaugas. Šilumos tiekimas yra opi ir lengvai pažeidžiama sritis, todėl vienadienis mąstymas čia netinka. Šilumos ūkiu reikia rūpintis nuolatos ir nuosekliai, apgalvojant ir numatant daugelį dalykų į priekį.

 

 

V. Mačernio g. 19, LT-90142 Plungė. Tel. (8 448) 72077, faks. (8 448) 51854, el. paštas: info@plungessiluma.lt
Įm. kodas: 170535455, PVM mokėtojo kodas LT705354515
Įregistruota LR Juridinių asmenų registre, registro tvarkytojas: VĮ Registrų centras

Gedimų registravimas (8 448) 547 60