Vartotojams

Aktualiausi klausimai

 

1. Bute nešyla „gyvatukas". Kur kreiptis?
2. Iki kada gyventojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas?
3. Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą?
4. Kaip pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis?
5. Kaip sužinoti kokius darbus privalo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ?
6. Kas yra dienolaipsniai?

7. Kokia turi būti temperatūra patalpose ir kokios temperatūros karštas vanduo turi būti vartojimo vietoje. Kur kreiptis, kai netenkina paslaugų kokybė?
8. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokesčių už šildymą ir vandens pašildymą?
9. Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta?
10. Ką daryti jei sugedo karšto vandens skaitiklis, jei reikia užplombuoti karšto vandens skaitiklį arba nuplėšti jo plombas?
11. Ką daryti, jei negavau sąskaitos už paslaugas?
12. Ką daryti, jei įsiskolinau UAB ,,Plungės šilumos tinklai" už paslaugas?
13. Ką daryti, norint pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus)?
14. Ką reikia daryti, kad pastatas naudotų mažiau šilumos energijos?

15. Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į naujus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?
16. Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?
17. Ar šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestis ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nesidubliuoja?
18. Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?
19. Dėl šilumos paskirstymo metodų parengimo.
20. Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką") ? 
21. Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?
22. Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?
23. Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?
24. Nuo ko priklauso šilumos kaina?
25. Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?
26. Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą - karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?
27. Kur kreiptis, jeigu, mano nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?
28. Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi?
29. Daugelyje naujos statybos namų kiekvienas butas turi atskirą skaitliuką ir šilumą reguliuoja savarankiškai. Jeigu bute užsukta šiluma - skaitliukas rodo 0, kodėl vis tiek pateikiamos sąskaitos už šildymą?
30. Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko", kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?
31. Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį?
32. Ar vartotojai apmoka visus šilumos trasose patiriamus nuostolius?
33. Kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos?

 

                                                                                                                           Į viršų

Bute nešyla „gyvatukas". Kur kreiptis?

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (sistemoje yra oro, užsinešę stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją tel. 54760.

                                                                                                                           Į viršų

Iki kada gyventojai turi apmokėti praėjusio mėnesio sąskaitas?

Daugiabučių gyventojai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei sistemų priežiūros paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktus mokėjimų už šilumą pranešimus. Šilumos tiekėjas iki mėnesio 10 dienos pateikia  butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimų pranešimus už praėjusį mėnesį. Gavęs pranešimą vartotojas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už vasario mėnesio šildymą reikia sumokėti iki kovo mėnesio paskutinės dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą?

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų. Rodmenis galite deklaruoti telefonu 52070.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis?

Karšto vandens skaitiklių rodmenis galima deklaruoti atsiskaitant už šiluminę energiją ir mokėjimų už šilumą pranešime įrašant karšto vandens skaitiklių parodymus arba paskambinus į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo skyrių tel. 52070.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip sužinoti kokius darbus privalo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ?

PASTATO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIŽIŪTĖTOJO ATLIEKAMŲ DARBŲ SĄRAŠAS

1. Kartą per savaitę atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto įrenginių apžiūra:
1.1. šildymo ir karšto tiekimo sistemų namo vamzdyno atšakų ir stovų būklės tikrinimas;
1.2. nuolatinė šilumos punkto darbo parametrų kontrolė ir norminės šildomų patalpų oro ir į patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūros užtikrinimas;
1.3. namo šildymo ir karšto vandens sistemos naudojamos šiluminės galios koregavimas reguliuojant šilumos punkto įrenginius pagal namo gyventojų įgaliotinio arba daugumos butų savininkų pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų;
1.4. šilumos punkto patalpos elektros tinklų priežiūra;
1.5. atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso veikimo bei jo plombų kontrolė ir šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymas ir ataskaitos pateikimas;
1.6. atnaujintų šilumos punktų priežiūra ir darbo parametrų kontrolė.
2. Darbai, kurie atliekami įrangos charakteristikoje nurodytu periodiškumu:
2.1. bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų stovų atjungimo armatūros einamasis remontas (riebokšlių sutepimas, paveržimas);
2.2. bendrojo naudojimo šildymo vamždžių priežiūra iki šildymo prietaisų, bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūra iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į buto karšto vandens vidaus tinklą;
2.3. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų reguliavimas ir valymas;
2.4. šildymo ir karšto vandens sistemos sezoninis arba poavarinis paleidimas ir nuorinimas;
2.5. šildymo sistemos praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui;
2.6. šilumos punkto sklendžių ir ventilių priežiūra, jų riebokšlių paveržimas, einamasis remontas;
2.7. šilumos punkto tiesioginio veikimo karšto vandens kiekio ir temperatūros reguliatorių ir termorelių priežiūra, smulkus remontas;
2.8. šilumos punkto elektroninių šildymo ir karšto vandens temperatūros reguliatorių priežiūra ir smulkusis remontas;
2.9. šilumos punktų patalpose įrengtų siurblių einamasis remontas;
2.10. šilumokaičių remontas (protėkio pašalinimas suveržiant tarpines, tarpinių keitimas, kiaurų vamzdelių galų užaklinimas, mechaninis užkalkėjusių vamzdelių pravalymas, sandarumo išbandymas, praplovimas cheminiu būdu);
2.11. šilumos punkto tiesioginio veikimo kontrolės ir matavimo prietaisų priežiūra ir patikra;
2.12. šalto vandens skaitiklių prieš karšto vandens šilumokaičius rodmenų nurašymas;
2.13. elevatoriaus tūtos išvalymas ir keitimas;
2.14. šilumos punkto patalpose įrengtų filtrų ir purvo rinktuvų išvalymas ir praplovimas;
2.15. aklių, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu, įrengimas šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių.
3. Darbai, kurie atliekami pagal poreikį:
3.1. avarijų sistemoje lokalizavimas ir likvidavimas (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,5 m ilgio vamzdžių pakeitimas);
3.2. nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžių likvidavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,5 metrų ilgio vamzdžių pakeitimas);
3.3. vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimas;
3.4. kiaurų radiatorių ar vonios šildytuvų butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus ar vonios šildytuvo(radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai). Jei pateikiamas naujas radiatorius identiškas buvusiajam, jis sumontuojamas be atskiro apmokėjimo. Jei radiatoriaus pakeitimas susijęs su papildomomis sąnaudomis ir atliekamas vartotojo pageidavimu, už jo pakeitimą sumoka vartotojas pagal patvirtintus įkainius;
3.5. kiaurų radiatorių laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose nuėmimas ir pakeitimas (radiatorius turi parūpinti pastato butų ir kitų patalpų savininkai);
3.6. blogai šylančių radiatorių ir vonios šildytuvų šildymo efekto atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemų kapitalinio remonto;
3.7. optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal namo įgaliotinio arba daugumos butų savininkų pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų;
3.8. konsultacijos dėl šildymo prietaisų parinkimo, buto savininkui juos keičiant naujais;
3.9. konsultacijos šilumos ir karšto vandens taupymo klausimais;
3.10. susidėvėjusios ar sugedusios šilumos punkto įrangos (cirkuliacinių siurblių, šilumokaičių, pavarų, reguliatorių ir t.t.) pogarantiniu laikotarpiu parinkimas, montavimas, paleidimas ir derinimas. Naujos įrangos įsigijimą apmoka butų savininkai proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje.

                                                                                                                           Į viršų

Kas yra dienolaipsniai?

    Turbūt visi esate pastebėję, kad kiekvieną mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Pastatų šildymo sistemų suvartojamą šilumos kiekį lemia klimato sąlygos. Aišku, kad kuo šiltesnis oras lauke, tuo mažiau reikia sunaudoti energijos tam , kad būtų užtikrinta norminė patalpų temperatūra. Atskirais mėnesiais, esant skirtingoms klimatinėms sąlygoms ar mėnesio trukmei, atsiranda poreikis perskaičiuoti sąnaudas šildymui taip, kad skirtingų mėnesių sąnaudas būtų galima palyginti. Specialistai, norėdami išsiaiškinti kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius. Jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai apskaičiuojami laikotarpio trukmę , matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė oro temperatūra 2011 m. lapkritį buvo + 4,2 ºC, o 2011 m. gruodį + 1,3 ºC. 
   Laikome, kad patalpų oro temperatūra yra + 18 ° C, tai dienolaipsnių bus :

 

1. 2011 m. lapkričio mėn.       30 parų x (18 °C - 4,2 ºC ) = 414 DL    ( dienolaipsniai)

2. 2011 m. gruodžio mėn.       31 para  x (18 ºC - 1,3 ºC ) = 517,7 DL ( dienolaipsniai)

 

   Iš šių dienolaipsnių santykio ( 517,7 : 414 = 1,25 ) apskaičiuojame, kad 2011 m. gruodžio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,25 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m. lapkričio mėn.

                                                                                                                           Į viršų

Kokia turi būti temperatūra patalpose ir kokios temperatūros karštas vanduo turi būti vartojimo vietoje. Kur kreiptis, kai netenkina paslaugų kokybė.

Patalpose turėtų būti ne mažiau +18°C, o karšto vandens bėgančio iš čiaupo temperatūra ne mažiau 50°C.

Jei netenkina paslaugų kokybė daugiabučio namo gyventojas gali kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją tel. 54760.

                                                                                                                           Į viršų

Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokesčių už šildymą ir vandens pašildymą?

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo skyrių tel. 52070

                                                                                                                           Į viršų

Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta?

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne žemesnė kaip 18°C  temperatūra, o iš karšto vandens čiaupų bėgti ne žemesnės kaip 50°C temperatūros vanduo. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo reguliuoti šilumą pagal namo  įgalioto asmens nurodymus, bet nepažeidžiant higienos normų.Jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę tel. 54760 ir išsakykite savo nusiskundimus.

                                                                                                                           Į viršų

Ką daryti jei sugedo karšto vandens skaitiklis, jei reikia užplombuoti karšto vandens skaitiklį arba nuplėšti jo plombas?

Reikia skambinti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" techninį skyrių tel. 54760

                                                                                                                           Į viršų

Ką daryti, jei negavau sąskaitos už paslaugas?

Negavus sąskaitos, reikia atvykti į UAB ,,Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo skyrių esantį 101 kabinete ir Jums bus pateiktas sąskaitos dublikatas. Jei sąskaitos nereikia, o domina  tik mokėjimo suma, tai galite sužinoti paskambinę telefonu 52070.

                                                                                                                           Į viršų

Ką daryti, jei įsiskolinau UAB ,,Plungės šilumos tinklai" už paslaugas?

Jeigu įsiskolinote arba susidūrėte su finansiniais sunkumais atvykite į  UAB „Plungės šilumos tinklai" klientų aptarnavimo grupę, esančią 102 kabinete. Mūsų specialistai aptars su Jumis iškilusias problemas ir pasiūlys Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo, ir gavę mūsų pažymą, galėsite kreiptis į socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Jeigu mokėsite už šilumą sąskaitoje nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams, laiku neapmokėjusiems mokesčių už šildymą ir karštą vandenį yra skaičiuojami delspinigiai. Jūsų skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotas skolų išieškojimo įmonei arba pateiktas ieškinys teismui. O tai papildomos išlaidos - delspinigiai, palūkanos, atstovavimo, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Papildoma informacija telefonu 72084.

                                                                                                                           Į viršų

Ką daryti, norint pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus)?

Patalpų savininkas, pageidaujantis pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus, panaikinti šildymo prietaisą rekonstruojant (sujungiant) patalpas, ar perkelti ant kitos sienos ir kt.), turi kreiptis į UAB „Plungės šilumos tinklai" techninį skyrių 104 kab. ir pateikti raštišką prašymą  dėl techninių sąlygų gavimo. Pagal gautas technines sąlygas paruošti techninį darbo projektą. Projektuoti gali specializuota organizacija arba asmenys turintys tiems darbams kvalifikacijos atestatą. Paruoštą techninį darbo projektą pritarimui pateikti namo administratoriui (bendrijos pirmininkui), ir UAB „Plungės šilumos tinklai".
Vidaus šildymo sistemos pertvarkymo darbus vykdyti nešildymo sezono metu. Šiuos darbus gali atlikti specializuota organizacija arba asmenys, turintys tiems darbams kvalifikacijos atestatus. Prieš vykdant darbus, atsijungimo terminus derinti su namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, namo administratoriumi (bendrijos pirmininku), pateikti raštišką prašymą UAB „Plungės šilumos tinklai" dėl susimokėjimo už termofikacinį vandenį, šildymo sistemos išleidimui .Pabaigus buto ir kitų patalpų šildymo sistemos pertvarkymą, darbus priduoti namo administratoriui (bendrijos pirmininkui), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui ir UAB „Plungės šilumos tinklai ".
Šilumos įrenginių projektavimo, montavimo ir jų prijungimo darbus patalpų savininkas atlieka savo lėšomis pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, išduotas technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą.

                                                                                                                           Į viršų

Ką reikia daryti, kad pastatas naudotų mažiau šilumos energijos?

Reikia sutvarkyti pastatą panaudojant šilumą taupančias priemones:

1) priemonės, kurios leidžia reguliuoti šilumos kiekį ir taupyti, pvz.: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.
2) priemonės, kurios mažina šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.

                                                                                                                           Į viršų

Ar esami karšto vandens apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose turi būti keičiami į naujus, priklausančius karšto vandens tiekėjui?

 Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju šilumos tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, jog teisės aktai numato karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius prietaisus. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Nuotolinio nuskaitymo sistema leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

                                                                                                                           Į viršų

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau -Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas - atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba litais vartotojui per mėnesį, arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas litais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

                                                                                                                           Į viršų

Ar šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestis ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis nesidubliuoja?
Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį įskaičiuotos sąnaudos yra skirtingos ir nesidubliuoja. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), Taisyklių 48.6 punkte nustatyta, kad šilumai paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams gali būti naudojami tokie butuose ir kitose patalpose įrengti šilumos, šilumnešio kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti: šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai; buitiniai šilumos skaitikliai. Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri vartotojas, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo bei dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (taip pat ir dėl šilumos įrenginių rekonstrukcijos), priėmimo teisiniai pagrindai išdėstyti Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.

                                                                                                                            Į viršų

Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?
Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą - šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.


                                                                                                                           Į viršų

Dėl šilumos paskirstymo metodų parengimo.
Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų teisė parengti bei su Komisija suderinti atskirą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Komisija, įgyvendindama anksčiau minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtino Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse. Taisyklių 18.1. punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimu. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi koncentruotumo ir ekonomiškumo principais Komisija pažymi, kad šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Komisijos posėdį derinti, Komisijai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.

                                                                                                                           Į viršų

Kiek mokame už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuką")?
Už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo sezono metu vartotojai moka pagal vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustatytus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje (toliau - Metodika). Karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas nustatytas būstui per mėnesį, nes šilumos sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Metodikoje yra įtvirtinta, kad, kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir vonios šildytuvas („gyvatukas") vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 160 kWh, kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir nėra vonios šildytuvo - vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 80 kWh, kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje - 10 kWh. Komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. O3-329 patvirtino Metodikos pakeitimą, kuriame įvertino karšto vandens tiekimo sistemos tipus, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas ir tokioms sistemoms patvirtino 240 kWh vidutinį energijos sąnaudų normatyvą. Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą. Apskaičiuotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti dauginant iš šilumos kainos gaunamas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą?
Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Komisija, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. Komisija yra parengusi 10 rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų ir suderinusi 12 vartotojų parengtų metodų, kurie yra paskelbti Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt. Pažymėtina, jog name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai, pasirinkę vieną iš 10 Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, daugiabučio namo gyventojai, kurie nori taikyti vieną iš 12 vartotojų parengtų ir su Komisija suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Komisiją bei pateikti duomenis, įrodančius, jog namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Komisija, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti. Jeigu vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Komisijai. Jeigu šis metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Komisija šį metodą tvirtina nutarimu. Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

                                                                                                                           Į viršų

Kodėl reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą?
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

                                                                                                                           Į viršų

Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

                                                                                                                           Į viršų

Nuo ko priklauso šilumos kaina?
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

                                                                                                                           Į viršų

Kodėl šilumos vartotojai, kurių butuose ar kitose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka atjungti vonios šildytuvai, privalo mokėti cirkuliacijos mokestį?
Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai"), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui.

                                                                                                                           Į viršų

Kodėl atsisakius leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens atsiskaitomąjį prietaisą - karšto vandens skaitiklį, yra taikomas normatyvas?
Šilumos ūkio įstatymas numato, kad vartotojai gali pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir ar kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Taigi buitiniai karšto vandens vartotojai privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, pranešusiems iš anksto, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą, minėti asmenys, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Komisijos nustatytą metodiką.

                                                                                                                           Į viršų

Kur kreiptis, jeigu, mano nuomone, daugiabučių namų savininkų bendrija netinkamai paskirsto šilumą ir taiko kainas bei tarifus, skaičiuojant mokesčius už šilumą ir karštą vandenį?
Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai. Dėl netinkamo bendrijos veiklos vykdymo Jūs taip pat turite teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi?
Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Komisijai pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą Energetikos įstatymas numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacijos nepateikimu ar melagingos informacijos pateikimu, kai įmonėms gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų. Komisija turi ir praktines procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad pateikta apskaitos informacija atitiktų faktinę. Tai investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas, turto vienetų daugiametė stebėsena, sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais, dažnai - pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas, Komisijai teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija. Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į šilumos ūkį prižiūri savivaldybės įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija. Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą metuose.

                                                                                                                           Į viršų

Daugelyje naujos statybos namų kiekvienas butas turi atskirą skaitliuką ir šilumą reguliuoja savarankiškai. Jeigu bute užsukta šiluma - skaitliukas rodo 0, kodėl vis tiek pateikiamos sąskaitos už šildymą?
Jeigu šildymas užsuktas, o bute yra šilta, tuomet akivaizdu, kad šiluma patenka į būstą per bendrą sistemą. Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo" per butus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų skaičiavimu (buvo atliktas eksperimentas), normaliai būstą besišildantis gyventojas šilumos suvartoja tik 30 proc. daugiau nei butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai rodo nulinį suvartojimą. Todėl yra patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, pagal kurį šildymą užsukusiam butui yra priskiriama 70 proc. vidutiniškai tame name kvadratiniam metrui sunaudoto šilumos kiekio (pvz., jeigu vidutiniškai name vienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama 10 kWh, tai užsukusiam šildymą butui bus priskiriama 7 kWh vienam kvadratiniam metrui). Šią sąlygą gyventojai bendru sutarimu gali pakeisti ir priimti sprendimą kitu principu dalintis namo šilumos suvartojimą.

                                                                                                                           Į viršų

Gyventojai kas mėnesį moka „gyvatuko", kuris šildo vonią, mokestį. Tačiau prasidėjus šildymo sezonui sąskaitos už šildymą išrašomos už bendrą buto plotą. Vadinasi, už vonios kambario šildymą mokame du kartus?
Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui". Už „gyvatuką" mokame todėl, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonios ir tualeto) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). Visų butų gyventojų „gyvatukų" energijos suma (1 „gyvatukas" prilyginamas dažniausiai 160 kWh) bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma (1 kub. m. prilyginamas 51 kWh) atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Taigi šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus ir, netgi eliminavus vonios ir tualetų plotus, bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.

                                                                                                                           Į viršų

Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį?
Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Komisija nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.

                                                                                                                           Į viršų

Ar vartotojai apmoka visus šilumos trasose patiriamus nuostolius?
Šilumos nuostoliai, kurie įvertinami šilumos kainoje, yra normuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika bei panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno. 2009 metais vidutiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., kai 2003 metais siekė 19,8 proc. Vakarų šalyse eksploatuojamų šiuolaikinių, optimalaus dydžio, su gera termoizoliacija vamzdynų technologiniai šilumos perdavimo nuostoliai sudaro apie 10-12 proc. nuo patiekto į tinklą šilumos kiekio.

                                                                                                                           Į viršų

Kaip atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos?
Būtina pabrėžti, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Atsijungimo sąlygas galima rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 8 skyriuje. Taisyklėse yra išskirti 5 galimi atjungimo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo sekciją (bloką), daugiabučio namo butą ar kitą patalpą. Pirmų dvejų atvejų atjungimo sąlygos panašios. Pastato savininkas pateikia prašymą savivaldybės institucijai išduoti technines sąlygas ir kartu turi pateikti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą.
Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo - pardavimo sutartį, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl individualaus namo atjungimo pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, teks atlikti darbus, užtikrinančius kitų savininkų interesus. Šilumos tiekėjas ne vėliau k

 

V. Mačernio g. 19, LT-90142 Plungė. Tel. (8 448) 72077, faks. (8 448) 51854, el. paštas: info@plungessiluma.lt
Įm. kodas: 170535455, PVM mokėtojo kodas LT705354515
Įregistruota LR Juridinių asmenų registre, registro tvarkytojas: VĮ Registrų centras

Gedimų registravimas (8 448) 547 60